Info : www.gmu.lt
Foto: www.15min.lt

KARŠTOS NAUJIENOS

ŠKVALO NUOSTOLIAI VIS BAISESNI (2010 08 16)

NUNIOKOTŲ MIŠKŲ SAVININKAMS – ES PARAMA

 FOTOREPORTAŽAS

ŠKVALO NUNIOKOTUS MIŠKUS REIKIA TVARKYTI NEDELSIANT

KRAŠTO GIRIOS - KAIP PO TUNGUSKOS METEORITO

Šių metų rugpjūčio 8 d. praūžusi audra preliminariais duomenimis šalies valstybiniuose miškuose išvertė ir išlaužė daugiau nei     250 000 ktm medienos. Labiausiai nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijų miškai – Dubravos (70 tūkst. ktm), Švenčionėlių (50 tūkst. ktm), Valkininkų (40 tūkst. ktm), Prienų (30 tūkst. ktm), Varėnos (25 tūkst. ktm), Kaišiadorių (25 tūkst. ktm). Preliminariais skaičiavimais nuostoliai siekia daugiau nei 10 mln. Lt.

Įvertinus audros padarinius valstybiniuose miškuose kaip ekstremalų įvykį, miškų urėdai įpareigoti skubiai vertinti susidariusią situaciją miškuose, imtis visų galimų priemonių padarinių likvidavimui, sustabdyti pagrindinio naudojimo, einamuosius ir retinimo kirtimus miškų urėdijų administruojamuose plotuose, nedelsiant informuoti medienos ruošos rangos įmones bei įvertinti savo pačių turimų pajėgumų galimybes teikti medienos ruošos paslaugas labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose.

Miškų urėdijų miškų urėdai, vykdant vėjavartų ir vėjalaužų sutvarkymą įpareigoti:

1. Numatyti reikalingą rangos įmonių, apvaliosios medienos ruošos mechanizmų kiekį (harvesteris, forvarderiai) ir pateikti informaciją GMU.

2. Surasti medienos ruošos paslaugų įmonėms gyvenamąjį plotą ir apgyvendinti medienos ruošos paslaugų tiekėjus, sudaryti ir tikslinti ruošos darbų paslaugų pirkimo sutartis.

3. Numatyti nenukirsto miško pardavimo galimybes vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka miškų urėdijoms ir gyventojams.

4. Peržiūrėti apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutartis, numatyti nutraukimo galimybes vadovaujantis sutarties 6 ir 8 skyrių nuostatomis.

5. Numatyti audros išverstus ir išlaužtus medynus pagrindiniais kirtimais iškirsti iki šių metų spalio 15 d., o tarpiniais kirtimais iki lapkričio 15 d. Pavienių medžių iškirtimą baigti iki gruodžio 31 d.

6. Kiekvieną pirmadienį teikti informaciją GMU apie vėjavartų ir vėjalaužų sutvarkymą.


Siekiant išvengti medienos kokybės praradimo ir užkertant kelią medienos kenkėjų plitimui, labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose bus pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų apimčių pajėgumai bei kitų miškų urėdijų pagalba. Miškininkams prireiks ne mažiau 2 mėnesių sutvarkyti audros nuniokotus miško plotus.

Daugiau informacijos apie praūžusią vėtrą rasite čia:

2010-08-23
alfa.lt

Lietuva yra sertifikavusi visus valstybinius miškus. Tai reiškia, kad Lietuvoje miško ištekliai yra naudojami atsakingai, rūpinamasi natūralios miško biologinės įvairovės išsaugojimu bei atkūrimu ir miško darbuotojų gerove. Urėdijos tikisi, kad ilgainiui sertifikuota mediena pradės duoti ir didesnę ekonominę naudą, nes vis daugiau pirkėjų ja domisi.
Miškų sertifikavimas – vienas iš būdų pasauliniu mastu išsaugoti miškus ar atkurti sveikas ir vientisas miškų ekosistemas. Sertifikuoti miškai yra žymiai griežčiau saugomi, atsakingiau naudojami ir atkuriami. Sertifikuotame miške mažinama neigiama įtaka augalams, gyvūnams, atsižvelgiama į miško darbuotojų ir vietos bendruomenių poreikius.
Lietuvoje visos 42 valstybės įmonės miškų urėdijos yra sertifikuotos. Laikydamiesi sertifikato reikalavimų Lietuvos miškininkai užtikrina ilgalaikį medienos šaltinio išlikimą bei produktyvumą, įgyvendina biologinės įvairovės išsaugojimui svarbias priemones.
Viena iš pirmųjų, gavusių sertifikatą buvo Trakų miškų urėdija. Dar 2003 m. vasario mėn. su Danijos bendrove „Nature, Ekology and People Consult“ (NEPCon) Trakų urėdija pasirašė Miškų tvarkymo sertifikavimo paslaugų sutartį, pagal kurią NEPCon įsipareigojo atlikti Trakų miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų ir naudojamų valstybinių miškų tvarkymo sertifikavimą bei kasmetines revizijas.
Norint gauti šį aukštą įvertinimą – sertifikatą, Trakų miškų urėdijai reikėjo nueiti nemažą kelią, padaryti nemažai pokyčių miškų urėdijos veikloje. Pirmiausiai miškų urėdo įsakymu buvo įsipareigota laikytis FSC miškų sertifikavimo principų ir kriterijų. Taip pat buvo parengtas pasirengimo miškų sertifikavimui pirmaeilių priemonių planas.
Baigusi miškų sertifikavimo darbus, vertinimo komanda pateikė išvadą, kad Trakų miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų valstybinių miškų tvarkymas atitinka gero ūkininkavimo miške SmartWood programos principų ir kriterijų dvasią bei turinį. 2004 m. rugsėjo mėnesį Trakų miškų urėdijai buvo įteiktas FSC miškų sertifikatas (SW-FM/COC-001216).

Info: www.gmu.lt

2010 m. liepos 29 d. Audito ataskaitoje įvertinus Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkų parengto mokslinio taikomojo darbo* „Valstybinių miškų kompleksinio ūkio plėtros iki 2010 m. strateginio plano projekto, numatančio priemones valstybinio miškų ūkio valdymo, organizavimo bei ekonominio reguliavimo sistemai tobulinti“ skaičius apie valstybinių miškų tarnybų išlaikymo išlaidas Lietuvoje ir kitose šalyse - situacija tokia:

Iš valstybės biudžeto dotuojami šių valstybių miškų sektoriai:
Saksonija – 60 mln. eurų
Švedija – apie 40 mln. eurų
Škotija – per 35 mln. eurų
Latvija – apie 10 mln. eurų
Lietuva – nedotuojama, papildo biudžetą.

* Valstybinio miško sektoriaus pajamos, išlaidos ir mokesčiai į valstybės biudžetą 2004 (2005) m.

* Šalys, nagrinėtos Audito ataskaitoje

Viešoje erdvėje yra paskleisti tendencingi teiginiai dėl neva neefektyvaus valstybės turto valdymo. Tuo prisidengiant nagrinėjamas vien tik valstybinių miškų sektorius. Miškuose dirbtinai inicijuojamas karas. Norint išsiaiškinti esamą situaciją, tereikia „palyginti“ vienos pusės „ekspertų“ skelbiamus teiginius ir 2010-07-29 preliminarios Audito ataskaitos išvadas:
1. Teigiama, kad iš valstybės turto per metus uždirbama vos 30 mln. litų, neišskiriant miškininkystės sektoriaus ir visuomenė neturi naudos iš valstybės valdomo turto.

Valstybinių miškų vertė per praėjusius 10 metų padidėjo 1 mljrd. litų, t.y. valstybės turtas.
Skaičiuojant turto vertės padidėjimą, kiekvienam Lietuvos gyventojui tenka apie 50 Lt kasmet, o skaičiuojant sumokamus mokesčius į valstybės biudžetą už valstybinio miško naudojimą (galimi dividendai) – 10 Lt. Skelbiamoje informacijoje teikiami skaičiai, kad visos valstybės valdomos įmonės per metus uždirba tik 30 mln. dividendų, t.y. 10 Lt vienam Lietuvos gyventojui.

Toliau skaitykite: