Pastaruoju metu Aplinkos ministerijos specialistai sulaukė sunerimusių gyventojų skambučių, kad ruduoja pušys. Kaip informavo Valstybinė miškų tarnyba, iš tiesų Lietuvoje daug kur intensyviai ruduoja kalninių, juodųjų ir paprastųjų pušų ankstesnių metų spygliai, medelių apačios, o žalių spyglių kuokšteliai lieka tik ūglių viršūnėse. Šios tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyrius nustatė, remdamasis pavyzdžiais iš Kauno, Prienų ir Varėnos rajonų, kad spyglių pažeidimus sukėlė pušinis rutulgrybis – patogeninis grybas. Ši pušų spyglių liga vadinama raudonžiede deglige.
Pažeidimo pradžioje ant spyglių atsiranda geltonos dėmelės, vėliau jos parausta. Ligotų spyglių galai tampa negyvybingi, centrinėje spyglio dalyje gali būti nekrozinių dėmių, tik spyglio pamatas išlieka žalias ilgesnį laiką. Pradėjus formuotis grybo vaisiakūniams, prie jų koncentruojasi raudonas pigmentas, ant spyglių susidaro skersinės raudonos juostelės.

Lietuvoje raudonžiedė degligė pirmą kartą identifikuota 2002 metais netoli Vilniaus ant kalninių pušų spyglių. 2008 metais nustatyta, kad grybas yra plačiai paplitęs Pietų, Rytų ir Vakarų Lietuvoje. Esant gausiai drėgmei ir palankiai temperatūrai (nuo +8 iki +25° C) liga progresuoja, persimeta ant jaunų šakelių ir spyglių. Grybo plitimui ir infekcijoms palankios drėgnos vasaros. Lyjant sporos nukrenta ant greta augančių medžių, gali būti perneštos gyvūnų, plisti per genėjimo ir priežiūros įrankius. Norint, kad liga kuo mažiau įsibėgėtų, jos pakenktas spygliuočių šakas patariama genėti, karpyti ir sunaikinti. Prieš šį grybą veiksmingi vario turintys fungicidai.

Aplinkos ministerijos informacija

2009 m. kai Lietuva šventė 1000-mečio vardo paminėjimą, mes jaunojomiško bičiulio būrelio „Miško meistreliai“ nariai iš Panevėžio „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos važiavome į Panevėžio raj. Gustonių ąžuolo genetinį draustinį ir rinkome giles. 
Būrelio vadovas raudonojo ąžuolo giliukų surinko Kauno raj., Girionyse. Išrinkome 1000 pačių geriausių giliukų ir juos pasodinome Panevėžio miškų urėdijos medelyne-daigyne. 
Medelyno vadovas Egidijus Kaluina skyrė žemės plotą ir pamokino kaip sodinti giles. Užaugo nuostabūs trimečiai ąžuolo sodinukai.
Taip jau buvome suplanavę, kad dalį sodinukų dovanosime panevėžiečiams. Todėl šį pavasarį į Laisvės aikštę atvežėme 400 paprastojo ir 200 raudonojo ąžuolo sodinukų.
Lietingą pavasario dieną atėję panevėžiečiai džiaugėsi jaunųjų miško bičiulių dovana.

Šią akciją aplankė ir buvęs miesto meras Povilas Vadapolas. Jisai dėkojo gamtos mylėtojams už šį puikų sumanymą. „Stebiuosiu, kad dar yra žmonių: kurie augina, prižiūri, o vėliau dovanoja sodinukus gyventojams. Būtų nuodėmė jei panevėžiečiai nepasinaudotų šia proga. Turime visi rūpintis, kad mūsų miestas būtų žalias ir jaukus, o jaunieji miško bičiuliai tuo labai prisideda“, - džiaugėsi P. Vadapolas.
 

Romas Kupčinskas,
Panevėžio „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos mokytojas-metodininkas,
JMB būrelio „Miško meistreliai“ vadovas.

Organizuojamų miškų švarinimo akcijų tikslas – skatinti Lietuvos gyventojų ekologinį mąstymą, pilietiškumą, socialinį aktyvumą, stiprinti vietines bendruomenes ir žmonių lygiavertiškumo suvokimą.
VĮ Panevėžio miškų urėdijos darbuotojai kasmet rengia ir patys dalyvauja miesto švarinimo talkose.
Šiemet, kaip ir kasmet miškininkai švarino miškus ir gausiai šiukšlėmis nusėtas pamiškes.
Kartu su urėdijos darbuotojais švarinimo akcijoje dalyvavo miestų ir rajono mokyklos kartu su  jaunaisiais miško bičiuliais.
Viso akcijoje dalyvavo per 700 talkos dalyvių. Talkų metu surinkta apie 24 tonas šiukšlių.

Daugiau info apie miško švarinimo akciją.