Naujose Prekybos mediena taisyklėse taškai dar nesudėti

Aldona Kvedarienė, žurnalas “Miškai”

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujos Prekybos mediena taisyklės, tačiau jos dar gali būti keičiamos ir tobulinamos – medienos pardavėjų bei pirkėjų atstovų sudaryta darbo grupė dėl jų jau dabar turi pastabų ir pasiūlymų.

Prekyba – elektroninėje erdvėje
Pagal naujas aplinkos ministro Gedimino Kazlausko patvirtintas Prekybos mediena taisykles nuo šių metų mediena bus parduodama aukciono būdu per elektroninę pardavimo sistemą (AMEPS).
Tai reiškia, jog pardavėjai – šalies miškų urėdijos interneto tinklalapyje www.ameps.lt skelbs apie parduodamą medieną, o čia įsiregistravę pirkėjai – medienos perdirbėjai siūlys už ją savo kainą ir turės galimybę ją didinti. Mediena bus parduodama didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.
Iki šiol mediena būdavo parduodama skelbiant konkursus, kai pirkėjai medienos kainas pateikdavo užklijuotuose vokuose. Vėliau, juos atplėšus, kainų keisti jau niekas negalėjo. Mažesnę kainą pasiūlę medienos perdirbėjai rizikuodavo likti be reikiamos žaliavos.
Aukciono būdu per elektroninę sistemą bus parduodama visa didmeninei prekybai skirta mediena, kuri sudaro 90 % valstybiniuose miškuose pagamintos medienos. Mažmeninei prekybai skirtos medienos (apie 10 %), kaip ir iki šiol, pirkėjai galės įsigyti tiesiogiai iš pardavėjų.
Elektroninėje erdvėje aukciono būdu bus parduodama tik valstybiniuose miškuose pagaminta mediena, privačių miškų savininkai ją pardavinės kaip ir iki šiol – šalių susitarimu.

Aukcionai – visiems pirkėjams
Kaip paaiškino generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga, elektroninėje erdvėje aukciono būdu vyks visų rūšių medienos pirkimai – ir trumpalaikiai, ir pusmečio, ir ilgalaikiai. „Pasibaigus aukcionui pirkėjas su pardavėju, kiekviena urėdija sudarys tokias pat sutartis, kaip ir anksčiau, jos nepasikeitė“, – pabrėžė G. Visalga.
Pagal Medienos pardavimo taisykles medienos pardavimo sutartys gali būti trumpalaikės, pusmečio ir ilgalaikės. Pastarosios pasirašomos 3–10 metų laikotarpiui.
Anot G. Visalgos, trumpalaikiai pardavimai elektroninėje erdvėje prasidės jau nuo vasario 1 dienos, pusmečio – nuo šių metų antrojo pusmečio, ilgalaikiai – nuo kitų metų sausio 1 dienos.
Trumpalaikiuose ir pusmečio pirkimuose galės dalyvauti visi pirkėjai, kurie už medieną yra laiku atsiskaitę ir neturi pradelstų skolų. O ilgalaikiuose pirkimuose dalyvaus tik tie pirkėjai, kurie medieną iš urėdijų pirko ne mažiau nei trejus metus.
„Ilgalaikių pardavimų tikslas – aprūpinti nuolatinius pirkėjus žaliava, kad jie turėtų galimybę 60 % jos gauti iš valstybinių miškų. Toks pastovus ir ilgalaikis bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms“, – paaiškino generalinio miškų urėdo pavaduotojas.

Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 patvirtinta Nacionalinės energetikos strategija įpareigoja siekti, kad vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame mūsų šalies balanse 2025 metais sudarytų apie 20 procentų.
2007 m. kovo 9 d. vykusiame Europos tarybos posėdyje buvo nuspręsta, jog Europos Sąjungos valstybės dar iki 2020 metų – taigi penkeriais metais greičiau, negu numatyta Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje – turi iki penktadalio padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą.
Vienas iš Generalinės miškų urėdijos ir VĮ miškų urėdijų 2012-2013 metų veiklos prioritetų yra biomasės iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos didinimas. Numatoma jau 2012 m. miško kirtimų atliekų pardavimo apimtis padidinti iki 250 tūkst. m3.
Šių metų sausio 13 d. Generalinėje miškų urėdijoje įvykusio Generalinės miškų urėdijos vadovybės ir Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ atstovų pasitarimo dėl biokuro ruošos valstybiniuose miškuose metu akcentuoti, biokuro ruošos metodai ir principai, biokuro kaupimo bei sandėliavimo kritiniai aspektai, miško kirtimo atliekų kaip biokuro panaudojimo didinimas, miško kirtimo atliekų kiekinio panaudojimo regioninis pasiskirstymas, malkinės medienos bei kirtimo atliekų ruošos poreikio pasikeitimai artimiausiais metais.

* prognozuojama parduoti

Per paskutinius dvejus metus pasiūlytas parduoti iš valstybinių miškų biomasės kiekis padidėjo 2.8 karto, nupirktas vartotų kiekis padidėjo 2.5 karto.
Per metus miškų urėdijos vidutiniškai parduoda 800 tūkst. m3 malkų. Pagal atliktus skaičiavimus panaudojus šį kiekį kaip žaliavą biokurui sukuriama apie 1600 darbo vietų. 

Miško kirtimo atliekų ruošimas

Aplinkos ministerijoje vasario 1 d. LR aplinkos ministerijos protokolu Nr. D4-14 pritarta Generalinės miškų urėdijos pateiktiems 2012-2013 m. veiklos prioritetams ir prioritetiniams uždaviniams, juos papildant pagal posėdžio metu pateiktą pasiūlymą stiprinti neteisėtos veiklos valstybiniuose miškuose prevenciją.

Su ataskaita galite susipažinti čia:

Numatomi veiklos ribojimai būtų nepakeliami tiems miškų savininkams, kurių pagrindinis verslas – miškininkystė. Tačiau šį kartą miškų savininkai gali būti ramūs – genetiniai draustiniai steigiami valstybiniuose miškuose.

„Ūkininko patarėjas“, 2012 m. sausio 19 d. Nr. 8
Polikarpas RAGOŽIS
„ŪP“ korespondentas

Lietuvoje saugomos teritorijos užima 1,02 mln. ha, arba 15,64 proc. visos šalies teritorijos. Šiuo metu turime 382 valstybinius ir savivaldybių draustinius, 6 valstybinius rezervatus, 35 valstybinius parkus, tris atkuriamuosius sklypus, 29 biosferos rezervatus ir poligonus, 82 paukščių apsaugai ir 406 buveinių apsaugai svarbias teritorijas. Bet tai dar ne viskas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, jog rengiami 160-ties miško genetinių draustinių ribų planai.

Nauji draustiniai tik valstybiniuose miškuose
Žemės ir miško savininkai jau buvo sunerimę – manė, kad genetinių draustinių steigimas palies ir privačias miškų valdas, kuriose ir taip apstu „Natura 2000“ buveinių, įvairių saugotinų objektų. Be jokios abejonės, genetiniuose draustiniuose bus ribojama ūkinė veikla.
Miško genetinių draustinių nuostatuose nurodyta, jog draudžiama kirsti pagrindinės rūšies sveikus medžius, kai nėra patvirtinto kirtimų projekto; pažeisti pomiškį, naikinti traką; įrengti proskynas ar valksmus, išskyrus nustatytuosius kirtimų projektuose; važinėti motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus atvejus, kai reikia išvežti paruoštą medieną; ardyti paklotę ar pažeisti žemės paviršių (išskyrus atvejus, kai vykdomos miško žėlimą skatinančios priemonės); sausinti, tręšti, naudoti herbicidus, defoliantus bei kitus kenksmingus medžiams chemikalus, išskyrus priemones prieš ligų ir kenkėjų išplitimą; įrengti poilsio bei automobilių stovėjimo aikšteles; įrengti šalia draustinio (arčiau kaip 200 m) karjerus, sankasas, bendrojo naudojimo kelius.
Tokie veiklos ribojimai būtų nepakeliami tiems miškų savininkams, kurių pagrindinis verslas – miškininkystė. Tačiau šį kartą miškų savininkai gali būti ramūs – genetiniai draustiniai steigiami valstybiniuose miškuose. Ir dėl tų draustinių urėdijų darbuotojams galvos neskauda. Prie veiklos ribojimo saugomose teritorijose jie jau priprato.
Pasak generalinio urėdo pavaduotojo Petro Kanapienio, už draustinių ribų planų rengimą urėdijoms neteks mokėti. Bet AM Miškų departamento vyriausiosios specialistės Zitos Bitvinskaitės žiniomis, už visus šiuos darbus bus mokama iš specialiosios miškų ūkio bendrųjų reikmių programos, kuri kaupiama iš urėdijų lėšų. Kiek kainuos šie darbai, Z. Bitvinskaitė nepasakė.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės teigimu, miško genetinių draustinių steigimą inicijavo Aplinkos ministerijos Miškų departamentas. „Jie atrinko tuos plotus, kuriuose yra ta vadinama genetinė medžiaga. Specialistai įvertino medynus, anksčiau vadintus įvairiai – sėklinėmis plantacijomis ar sėkliniais medynais. Suskaičiuota, kiek tokių yra ir kuriuos reikėtų saugoti. Tų būsimų (160) draustinių plotai nedideli, vidutiniškai gal 10-15 hektarų. Bet yra ir didesnių“, – aiškino R. Baškytė.

Šių metų sausio 13 d. Generalinėje miškų urėdijoje vyko Generalinės miškų urėdijos vadovybės, Aplinkos ministerijos Miškų departamento ir Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ atstovų pasitarimas dėl biokuro ruošos valstybiniuose miškuose. Pasitarime dalyvavo generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga, Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, Biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas, UAB „Bionovus“ generalinis direktorius Audrius Vaitkevičius ir gamybos vadovas Nerijus Narbutas.
Pasitarimo metu aptarta, biokuro ruošos metodai ir principai, biokuro kaupimo bei sandėliavimo kritiniai aspektai, miško kirtimo atliekų kaip biokuro panaudojimo didinimas, miško kirtimo atliekų kiekinio panaudojimo regioninis pasiskirstymas, malkinės medienos bei kirtimo atliekų ruošos poreikio pasikeitimai artimiausiais metais.

Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 patvirtinta Nacionalinės energetikos strategija įpareigoja siekti, kad vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame mūsų šalies balanse 2025 metais sudarytų apie 20 procentų.
Prekybos apvaliąja mediena taisyklės papildytos nauja sąvoka:„Miško kirtimų atliekos – kertant mišką susidariusios atliekos – viršūnės, šakos, žabai, nuopjovos ir kt.“
Generalinio miškų urėdo įsakymais VĮ miškų urėdijoms patvirtinta:
- organizuojant pusmetinius pardavimus ir pardavimus pagal ilgalaikes sutartis miško kirtimo atliekų apimtis vadovautis generalinio miškų urėdo 2005 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1B-96 patvirtintomis apimtimis – 250 tūkst. m3;
- planuojant kirtimų eigą 2009-2013 metams įsakymu patvirtinti planuojamas ekonomiškai naudingas kirtimo atliekų sandėlių vietas 1000 ha plote prie gerai privažiuojamų kelių. Sandėliavimo vietų dydis nemažesnis kaip 0,2 ha;
- medienos ruošos metu susidariusias kirtimo atliekas paruošti transportavimui į numatytus sandėlius;
- įvertinus Latvijos, Suomijos, Švedijos ir kitų valstybių vertingą patirtį, sandėliuojant kirtimo atliekas uždengti specialia plėvele, popieriumi ar kita danga, apsaugančia jas nuo drėgmės poveikio.

Per paskutinius dvejus metus pasiūlytas parduoti iš valstybinių miškų biomasės kiekis (iš kirtimo atliekų) padidėjo 2.8 karto, vartotojų nupirktas kiekis padidėjo 2.5 karto.
Per metus miškų urėdijos vidutiniškai parduoda 800 tūkst. m3 malkų.
Pagal atliktus skaičiavimus gaminant energiją iš 500 tūkst. kub. m malkinės medienos sukuriama daugiau nei 1 tūkstantis naujų darbo vietų.

„Lietuva turi unikalią galimybę panaudodama biokurą, rūšiuotas komunalines atliekas, kitą vietinį kurą, itin efektyviai gaminti elektrą bei šilumą“- taip šių metų sausio 3 dienos pareiškė atsinaujinančios energetikos, šilumos bei vandens tiekėjų asociacijos ir energetikos ekspertai.
Pasak jų, Lietuvai nėra gyvybiškai būtinas iškastinės energijos išteklių importas, o iš savo atsinaujinančių šaltinių gali ne tik patenkinti visus šalies poreikius, bet ir eksportuoti dalį švarios energijos bei jos technologijas į kitas šalis.
„Už tikrą energetinę Lietuvos nepriklausomybę“

„Lietuvos žinios“, 2012 m. sausio 12 d.
Feliksas Žemulis

Prieškario Lietuvos šviesuolių Vileišių palikuoniui biologui Gediminui Tursai daug metų teko rengti medžiokles mūsų šalies vadovams ir jų svečiams.
Tarp medžiotojų sklando legendos apie G.Tursą: esą jis taiklumu nenusileidžia garsiajam šauliui Viliui Teliui, o iššauti sugeba tuo pat metu, kai šautuvo nuleistuką paspaudžia kitas medžiotojas - nesuprasi, kas šovė.

G.Tursai kaip „buržuazinių nacionalistų“ įpėdiniui, turinčiam įtakingų giminių Vakaruose, buvo uždrausta stoti į komunistų partiją ir daryti karjerą, tačiau be jo paslaugų neapsieidavo sovietmečio Lietuvos vadovai ir jų svečiai per medžiokles.

Sovietinis saugumas (KGB) G.Tursa nepasitikėjo, tačiau jam teko sutikti, kad šis žmogus būtų greta labiausiai saugomų valstybės veikėjų, kai šie užsimanydavo pramogauti miške.

Mamos pamokos

G.Tursos senelis - Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas, prieškario visuomenės ir politikos veikėjas bei „Lietuvos žinių“ dienraščio įkūrėjas ir redaktorius Jonas Vileišis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jis buvo vidaus reikalų, vėliau - finansų ministras, Lietuvos atstovas JAV, 10 metų ėjo Lietuvos laikinosios sostinės Kauno burmistro pareigas.

1940 metais SSRS okupavus Lietuvą, netrukus iš Vileišių giminės buvo represuota apie 20 žmonių, tarp jų ir vyriausioji J.Vileišio duktė, Paryžiuje aukštąjį išsilavinimą įgijusi Vytauto Didžiojo universiteto skaityklos vedėja ir rektoriaus prof. Mykolo Biržiškos padėjėja Birutė Vileišytė-Tursienė bei jos vyras inžinierius Karolis Tursa.

Pastarasis buvo atskirtas nuo šeimos ir įkalintas lageryje, o B.Vileišytė-Tursienė su vaikais - septynerių Gediminu ir vienerių metų Reda buvo ištremti į Altajaus kraštą. Sukrėstas šių įvykių J.Vileišis netrukus mirė.

Tad G.Tursos didžioji vaikystės dalis prabėgo Sibiro tremtyje. „Atsisveikindama su namais Vilniuje, mama pasiėmė Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslą. Jį išsaugojome per visus negandų metus, saugau jį savo bute ir dabar. Gali būti, kad jis padėjo mums išsaugoti gyvybę, ir nuo tada aš tikiu aukštesnėmis jėgomis. Pavyzdžiui, kai mus, tremtinius, plukdė barža Obės upe, aš, vaikas, įkritau į vandenį. Mama, nepaisydama, kad pati gali nuskęsti, puolė į vandenį ir mane išgelbėjo. Kitas stebuklas atsitiko vėliau, kai mano sesutė susirgo kokliušu. Reda taip smarkiai kosėjo, kad net duso, atrodė - numirs. O gydytojo arti nebuvo. Tada mudu su mama stipriai pririšome ją prie rogučių, mama įsikinkė į jas ir per pūgą išbrido į Barnaulą, iki kurio buvo 40 kilometrų. Šiaip taip pasiekė ligoninę, perdavė Redą medikams, o pati nualpo. Kai atsigavo, teko keliauti atgal“, - sunkias dienas prisiminė G.Tursa.

Tą kelią per taigą iki Barnaulo ne kartą su mama teko įveikti ir jam. „Prisimenu: einame ir mama man pasakoja, koks tolerantiškas buvo mano senelis. Tame kaime, kur mus ištrėmė, darbams buvo atvežta vokiečių belaisvių. Rusai jų nekentė, nes daug kaimo vyrų žuvo fronte. Vaikai vadindavo tuos belaisvius fašistais, net mėtydavo į juos akmenis.

O mama apie tuos vokiečius tada taip kalbėjo: „Nelaimingi žmonės, nekalti, kad kariauti juos išvarė. Ir mūsų senelį norėjo sušaudyti, bet jis pabėgo“, - pasakojo G.Tursa. - Barnaule gavome šiek tiek maisto. Kai grįžome, mama liepė man nunešti keletą bulvių tiems belaisviams. Kai pribėgęs padaviau, vokiečio akyse pasirodė ašaros...“

Kazimieras Simanavičius
(1912-01-06 -2009-12-04)

Kokia graži ta laiko juosta
Mintim, juoku, dainom išausta ...


Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos mišios už Kazimierą Simanavičių. Mišias aukojo kunigas Salvijus Pranskūnas. Po mišių, Dusetų girininkijos miškininkai, esami ir buvę Zarasų miškų urėdijos darbuotojai, svečiai rinkosi į Dusetų meno mokyklos salę. Zarasų miškų urėdijos urėdas Rimantas Jurevičius apžvelgė Kazimiero biografiją, darbus ir nuopelnus Dusetų girininkijoje.
Daug metų Kazimieras Simanavičius dirbo Zarasų raj. Dusetų girininkijos girininku. Nuoširdus žmogus, stropus darbuotojas, didelis gamtos bičiulis, gražiųjų girininkijos miškų globėjas, ne sykį buvo renkamas Pakniškių apylinkės Tarybos deputatu, vadovavo jos nuolatinei gamtos apsaugos komisijai. Miškai, medelynai, kaip vaikai ar sodo medeliai, nedaug vieni į kitus panašūs, bet visi trokšta globos. Reikėjo tuos medynus retinti, valyti, šviesinti, miške kelius pataisyti. Kazimiero vadovaujama girininkija dažniausiai ūkyje pirmaudavo. 20 ha medelyne auginamos gyvatvorėms tinkančios lanksvos, kauleniai, ligustrai, erškėtrožės, klevai, tuopos, įvairūs spygliuočiai. O tūkstančiai medelių, išaugintų iš maumedžių sėklų, jau žaliuoja ne tik šios girininkijos miškuose. Girininkijos medelyne išauginti sodinukai, dekoratyviniai krūmai puošė rajono ūkių, įmonių aplinką, žmonių sodybas.
60- mečio proga Kazimierui Simanavičiui, dvidešimt trečiam miškų žinybos darbuotojui, už jo nuopelnus ir triūsą, buvo suteiktas Nusipelniusio miškininko garbės vardas. Tuo metu Kazimieras Dusetų girininkijoje buvo išdirbęs 20 metų.
Ekrane, keitėsi nuotraukos, kurios vakaro dalyviams, priminė Kazimierą buvusį jauną, gražų, energingą, vieną ir draugų, bendradarbių apsuptyje, šeimos rate.
Buvęs ilgametis bendradarbis vyr. miškininkas Bronius Subatavičius pasidalino prisiminimais apie ilgametę draugystę su Kazimieru. Visiems vakaro dalyviams juoką sukėlė istorija apie apsikeitusius lietpalčius, nepavykusią medžioklę. Šiltai pasakojo apie gražiai praleistus vakarus Simanavičių šeimoje.
Janė Grigėnienė, Kazimiero kaimynė, šiai progai paskyrė savos kūrybos eiles. Prisiminimuose Janė pažymėjo, savo kaimyną buvusį labai dorą, draugišką, bitininkystės puoselėtoją, Lietuvos patriotą, dainų mylėtoją. Vakaro dalyviai klausėsi J. Grigėnienės ir A. Antonovos atliekamų dainų.
Nešykštėjo gerų žodžių ,prisiminimais pasidalino dusetiškis, vaikystės draugas Viktoras Navickas ir viešnia iš Degučių, girininkė Nijolė Tomkienė.
Vakaro metu skambėjo fortepijono ir akordeono muzika. Grojo meno mokyklos moksleiviai: Rusnė Kaškauskaitė, Indrė Pupeikytė, broliai Eitvydas ir Mantvydas Merkiai.
Zarasų miškų urėdijos urėdas Rimantas Jurevičius 70-mečio proga padėkos raštais ir asmeninėmis dovanomis apdovanojo buvusius darbuotojus: Mykolą Dainį iš Antazavės ir Rimantą Šeduikį iš Smalvų.

Visi vakaro dalyviai sudainavo mėgiamas Kazimiero dainas: “aš verkiau parimus“, „ pjaun broliukai žalioj lankoj“.
Dukra Regina dėkojo visiems, prisidėjusiems prie tėvelio 100-ųjų gimimo metinių paminėjimo. Gilią pėdą į žemę įspaudęs ,Kazimieras ilgam išliks gyvas gražiuose prisiminimuose, jis gyvas šeimos, artimųjų, draugų širdyse.

Aut. Laima Gorpinič

Lietuvos miškininkų sąjungos Girininkų bendrija š. m. gruodžio 15 d. netoli Trakų, Anupriškių poilsio centro konferencijų salėje, organizavo tarybos posėdį, kuriame diskutuota apie ugdomųjų kirtimų problemas miškų urėdijose.

Mūsų girios, 2011 m. Nr. 12
Rimondas Vasiliauskas

Tarybos posėdžio darbe dalyvavo Bendrijos tarybos pirmininkas Raimondas Juzikis, tarybos nariai, Miškų departamento direktorius dr. Valdas Vaičiūnas, Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas, generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga, LMS prezidentas dr. Edmundas Bartkevičius, kiti svečiai.

Aktualiomis temomis
Tarybos posėdyje diskutuota apie ugdomųjų kirtimų problemas miškų urėdijose. Pranešimą šiuo klausimu padarė prof. Antanas Juodvalkis. Jis pabrėžė, kad akstiną pastaruoju metu vykstančioms diskusijoms davė prof. Andriaus Kuliešio ir jo kolegų straipsniai š. m. „Mūsų girių“ 2-4 numeriuose, kuriuose apžvelgta medynų ugdymo kirtimų dabartinė situacija, išreikštas susirūpinimas dėl šių kirtimų mažėjimo tendencijų. Prof. A. Juodvalkio nuomone, nors ugdymo kirtimų apimtys iš tikrųjų pastaraisiais metais mažėjo, vis dėlto reikėtų ieškoti to reiškinio objektyvių priežasčių, atliekant išsamią analizę. (Apie tai prof. A. Juodvalkis detaliai išdėstė straipsnyje „Dar kartą apie šiandienines ugdomųjų kirtimų problemas ir perspektyvas“ žurnalo „Mūsų girios“ š. m. 9–10 numeriuose. – Redakcijos pastaba). Apibendrindamas prof. Antanas Juodvalkis sakė, kad ugdomųjų kirtimų ekonominį efektą negalima vertinti vien verslo principais. Juk kuo anksčiau bus pradėtas medynų ugdymas, tuo ugdomųjų kirtimų efektyvumas bus didesnis. Ugdymo kirtimų pagrindu visuomet turi būti miškotvarkos projektas.
Miškų departamento direktorius dr. V. Vaičiūnas pritarė šiam teiginiui, jog atliekant ugdymo kirtimus privalu vykdyti Miškų įstatymo nuostatas ir laikytis miškotvarkos projekto, kurį patvirtina aplinkos ministras. Miškotvarkos projektų rengime, jų svarstyme dalyvauja ir miškų urėdijų specialistai, todėl, esant neatitikimams ar prieštaravimams, reikėtų laiku reaguoti bei koreguoti šiuos projektus iki jų patvirtinimo.
Jonavos miškų urėdijos Svilonių girininkas Kęstutis Kakanis pateikė savo pastabas dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų. Jo nuomone, kai kurių šių nuostatų reikalavimai gali būti traktuojami dviprasmiškai, todėl pasiūlė kuo greičiau tobulinti ir taisyti 10, 11.6, 14, 21, 27, 29, 35.3 punktų bei priedo Nr. 5 formuluotes.
Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga apžvelgė Generalinės miškų urėdijos įkūrimo istoriją, 15 metų veiklos raidą, trumpai nušviesdamas atskirus laiko tarpsnius.

ELTA, 2012 m. sausio 5 d.

Atsinaujinančios energetikos plėtrą siūloma paskelbti nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu, o šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių iki 2015 metų padidinti iki 70 procentų, 2020 metais - iki 85 procentų suvartojamo šilumos poreikio.

Tai savo pareiškime "Už tikrą energetinę nepriklausomybę!" ragina trylika atsinaujinančios energetikos, šilumos bei vandens tiekėjų asociacijų, energetikos ekspertų.

Elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių iki 2015 metų jie siūlo padidinti iki 25 procentų, 2020 metais - iki 35 procentų suvartojamos elektros poreikio.

Ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime asociacijų atstovai apgailestavo, kad dabartinė atsakingų valstybės institucijų politika neskatina ir net žlugdo alternatyviosios bei atsinaujinančios energetikos plėtrą.

"Labai gaila, kad šiandien mes nesulaukiame reikiamo dėmesio iš valstybės institucijų perėjimui nuo brangių gamtinių dujų ir naftos produktų prie dvigubai pigesnio biokuro", - sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Jo duomenimis, pavyzdžiui, 2011 metais šilumos tiekimo įmonės Rusijos koncernui "Gazprom" už gamtines dujas sumokėjo 1 milijardą 100 milijonų litų.

"Jeigu būtų ta šiluma gaminama kūrenant vietos biokurą, išlaidos kurui sudarytų tik 500 milijonų litų, metinis ekonominis efektas - 600 milijonų litų. Tai tos investicijos, kurios reikalingos į gamybos šaltinius - apie 3 milijardus litų, atsipirktų mažiau kaip per 10 metų", - spaudos konferencijoje sakė V. Stasiūnas.

Jo nuomone, norint išspręsti gyventojams aktualią šildymo problemą, Lietuvoje reikia įgyvendinti du projektus - pereiti prie biokuro ir apšiltinti daugiabučius namus.

Asociacijų bei energetikos ekspertų organizacijų atstovai mano, kad Lietuva turi unikalią galimybę panaudodama biokurą, rūšiuotas komunalines atliekas, kitą vietos kurą itin efektyviai gaminti elektrą bei šilumą kogeneracinėse elektrinėse centralizuoto šildymo sistemose, taip pat - diversifikuoti šilumos šaltinius individualiems bei kitiems vartotojams.

"Lietuvai nėra gyvybiškai būtinas iškastinės energijos išteklių importas, todėl milžiniškos investicijos į brangias atvežtinio kuro tiekimo ir panaudojimo įmones bei infrastruktūrą turi būti gerai išnagrinėtos ir tikslingos", - sakoma pareiškime.

Jį pasirašiusiųjų nuomone, Lietuva iš savo atsinaujinančių šaltinių gali ne tik patenkinti visus šalies poreikius, bet ir eksportuoti dalį švarios energijos bei jos technologijas į kitas šalis.