Šių metų spalio mėnesį paskelbtos Europos miškų sektoriaus plėtros iki 2030 metų (EFSOS II) prognozės sutapo su prieš tai birželį Osle vykusioje Ministrų konferencijoje Europos miškams išsaugoti (MCPFE) atliktu Europos miškų ūkio darnumo lygio įvertinimu. Tai leido prognozių rengėjams įvertinti kaip atskiri scenarijai gali paveikti darnaus miškų ūkio balansą.

Mūsų girios, 2011 m. Nr. 12
Prof. Andrius Kuliešis, nacionalinis korespondentas

Europos miškų sektorius apima medieninius miško išteklius, taip pat medienos produktų gamybą, prekybą ir naudojimą. Veikla, susijusi su baldų gamyba, knygų leidyba nėra priskiriama Europos miškų sektoriui. Europos miškų sektoriaus plėtros prognozės (EFSOS) nuo šio šimtmečio pradžios yra sudaromos 20 metų laikotarpiui, atnaujinamos kas 10 metų. Šių metų spalio mėnesį paskelbtos Europos miškų sektoriaus plėtros iki 2030 metų (EFSOS II) prognozės sutapo su prieš tai birželį Osle vykusioje Ministrų konferencijoje Europos miškams išsaugoti (MCPFE) atliktu Europos miškų ūkio darnumo lygio įvertinimu. Tai leido prognozių rengėjams įvertinti kaip atskiri scenarijai gali paveikti darnaus miškų ūkio balansą.
EFSOS II rengime dalyvavo pusšimtis FAO ekspertų, specialistų, nacionalinių korespondentų, panašiai tiek pat miškų sektoriaus plėtros prognozių ekspertų, mokslininkų, atstovaujančių daugumai šalių, svarbiausioms mokslo ir mokymo, pramonės ir prekybos, taip pat visuomeninėms nevyriausybinėms organizacijoms.
Europos miškų sektoriaus prognozė iki 2030 m. buvo pagrįsta sektoriaus dabartinės būklės analize, būklės pokyčiais per pastaruosius 30 metų, Europos ir pasaulio ekonominės plėtros, demografinėmis prognozėmis. Miškų sektoriaus prognozė buvo atlikta bei atskiros veiklos sritys sektoriuje buvo subalansuotos panaudojant Europos miškų scenarinį modelį EFISCEN, Europos miškų instituto sukurtą globalaus miškų sektoriaus modelį EFI-GTM, pasaulinių miško išteklių balanso modelį WRB, prekybos modelius bei veiklų konkurencingumo analizę. Pasaulinių miško išteklių balansas WRB leido įvertinti visus pirminius (iš miško) ir antrinius (perdirbimo bei panaudotos) medienos biomasės šaltinius bei jų paklausą medienos produktų ar energijos gamybai ne tik Europoje, bet ir kituose pasaulio regionuose, su kuriais Europa yra susijusi gamybos ir prekybos ryšiais. Panaudotos priemonės leido įvertinti dabartinę ūkio, finansinę situaciją, jų kaitos tendencijas ne tik Europoje, bet ir pasauliniu mastu ir numatyti atitinkamai pagrįstus bei subalansuotus sprendimus.
Modeliuojant Europos miškų sektoriaus plėtrą per artimiausius 20 metų, buvo atsižvelgta į miškų vaidmenį švelninant klimato pokyčius bei miškų pritaikymo klimato pokyčiams būtinybę. Taip pat į energijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtros būtinumą bei pasaulio rinkų aprūpinimą konkurencingais miško produktais iš atsinaujinančių šaltinių, biologinės įvairovės išsaugojimą ir gausinimą miškuose. Išanalizavus daugybę alternatyvių pasiūlymų, sprendimų, kartu su referenciniu scenarijumi buvo pateikti dar keturi tiksliniai prioritetiniai scenarijai: maksimalaus anglies kiekio iš atmosferos kaupimo miško biomasėje, biologinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo miškuose prioriteto, energijos iš medienos gamybos, inovacijų diegimo ir konkurencingumo didinimo.
Referencinis scenarijus sudaro atliktos studijos pagrindą. Šis scenarijus reprezentuoja įprastą miškų sektoriaus veiklą, kuomet politiniai sprendimai išlieka stabilūs, o veikla tęsiama pagal nusistovėjusios praktikos tendencijas. Tiksliniuose scenarijuose yra modeliuojami aktualiausi 2010-2030 m. miškų sektoriaus uždaviniai ir jų įgyvendinimo pasekmės, siekiant maksimalaus anglies kaupimo biomasėje, užtikrinant energetinės medienos tiekimą, suteikiant prioritetą biologinės įvairovės išsaugojimui, inovacijų bei konkurencingumo priemonių diegimui. Modeliuojant tikslinius scenarijus, ūkininkavimo pagal juos rezultatai buvo lyginami su ūkininkavimo rezultatais pagal referencinį scenarijų, įvertinant svarbiausių rodiklių pokyčius. Visi scenarijai buvo rengiami atitinkamų modelių pagalba, išanalizavus miško išteklius – plotą, tūrį, prieaugį, miško ūkines priemones iš vienos pusės, medienos produktų gamybą, prekybą ir naudojimą iš kitos pusės. Kiekvienas iš scenarijų buvo įvertintas pagal darnaus miškų ūkio kriterijus. Skaičiavimai buvo atliekami nacionaliniu lygiu, sugrupuojant visas šalis į 5 grupes: Šiaurės, Centrinės Vakarų, Centrinės Rytų, Pietryčių ir Pietvakarių Europos. Lietuva kartu su kitomis Baltijos ir Skandinavijos šalimis sudaro Šiaurės šalių regioną.

Toliau skaitykite: