Priėmus ES griežtas aplinkosaugos direktyvas, Lietuvos miškų sektoriuje gerokai sutrumpėjo leidžiamų naudoti cheminių preparatų sąrašas, ženkliai sugriežtintos jų naudojimo taisyklės, nustatytos teritorijos ir zonos, kur pesticidų naudojimas apskritai draudžiamas.

Mūsų girios, 2011 m. Nr. 12

Dr. Vaidotas Lygis
Gamtos tyrimų centras

Remigijus Bakys
Valstybinė miškų tarnyba


Laikantis aplinkosaugos reikalavimų, pastebimai išauga miško želdinių priežiūros, nepageidaujamos medžių bei krūmų dangos šalinimo sąnaudos, kadangi vietoje cheminių priemonių tenka naudoti mažiau efektyvias ir neretai brangesnes mechanines augalijos kontrolės priemones. Iškirtus nepageidaujamus lapuočius medžius ir krūmus, jie sėkmingai atželia iš kelmų, suintensyvėja šaknų atžalų formavimasis. Ištisinis visos žaliosios dangos šalinimas (rovimas, nustūmimas) – destruktyvi ir pernelyg brangi priemonė. Dėl to susiformavo poreikis ieškoti alternatyvių šios problemos sprendimo būdų; kas tapo aktualiu iššūkiu visos Europos miškų mokslininkams. Šio uždavinio sprendimu suinteresuoti ne tik miškininkai, bet ir valstybinių parkų, gyvenviečių žaliųjų zonų, gamtinio bei istorinio paveldo tvarkytojai, energetikai, įvairių inžinerinių tinklų priežiūros tarnybos.

Purpurinės plutpintenės panaudojimo biologinei kontrolei prielaidos

Purpurinė plutpintenė(Chondrostereum purpureum (Pers.: Fr.) Pouz.) – visame pasaulyje plačiai paplitęs papėdgrybis, lapuočių medžių dalinis parazitas, geriausiai žinomas kaip vaismedžių sidarbraligės sukėlėjas. Dažniausiai jis parazituoja mechaniškai pažeistus (ypač genėjimo metu) erškėtinių šeimos augalus. Šio grybo vaisiakūnius neretai galime išvysti ir ant palyginti šviežių beržų, alksnių, karklų, ievų kelmų ar kirtimo atliekų (1 pav.). Šis parazitinis grybas, įsitvirtinęs augale, išskiria toksinus, sutrikdančius vandens indų veiklą. Vėliau sukelia minkštųjų audinių ląstelių nekrozes, neretai ir viso augalo žūtį. Plinta sporomis, tačiau apkrėsti augalą-šeimininką geba tik per šviežias mechanines žaizdas. Ši savybė sudarė prielaidas panaudoti purpurinę putplintenę lapuočiams naikinti, kadangi užnešamas grybo preparatas veikia tik tikslingai pažeistą (ar nukirstą) medį, nesukeliant pavojaus sveikiems individams.
Pasaulyje (daugiausiai Kanadoje, JAV, Olandijoje, Suomijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Afrikos respublikoje) atliktų tyrimų metu nustatyta, kad C. purpureum yra efektyvus kovojant su daugelio minkštųjų lapuočių rūšių atžalomis. Kanadoje ir Olandijoje sukurti komerciniai skysčio ar pastos pavidalo grybo preparatai, taip vadinami mikoherbicidai (prekiniai ženklai Chontrol Peat Paste®, BioChon®, Myco–Tech™). Susisteminus pasaulyje atliktų tyrimų rezultatus, išryškėja šie C. purpureum pagrindu sukurtų preparatų privalumai:

Visas straipsnis: