Valstybinė miškų tarnyba pradėjo skaičiuoti pinigines kompensacijas už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Pasak šios tarnybos direktoriaus Rimanto Prūsaičio, jau atlikti pirmieji skaičiavimai. Pažymos, kokio dydžio kompensaciją reikės sumokėti už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, yra parengtos Druskininkų savivaldybės administracijos, planuojančios plėsti miesto kapines, ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos, numačiusios padidinti AB „Lifosa“ fosfogipso sąvartyną, prašymu.

Pagal planavimo organizatoriaus prašymą apskaičiuoti piniginės kompensacijos dydį už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis – nauja Valstybinės miškų tarnybos funkcija. Tai nustatė praėjusį spalį Vyriausybės patvirtinta miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarka.

Piniginės kompensacijos, kurias planavimo organizatoriai turės sumokėti į valstybės biudžetą, bus naudojamos naujiems miškams įveisti ir kitoms su jų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti.

Kompensaciją už kitomis naudmenomis paverstą valstybinę miško žemę sudaro tos žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę kitomis naudmenomis paverčiant III grupės miškuose reikia mokėti dvigubo dydžio piniginę kompensaciją, II grupės miškuose – trigubo.

Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, tai turi kompensuoti įveisdami mišką nuosavybės teise jiems priklausančioje žemėje ir ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamas miško žemės plotas arba valstybės biudžetui sumokėti piniginę kompensaciją.

Aplinkos ministerijos informacija