„Lietuvos rytas“, 2011 m. lapkričio 7 d.
Genovaitė Rafanavičienė

Lietuvos miškuose yra tiek medienos atliekų, kad pakaktų pusei šildymo sezono, tačiau jos dažniausiai lieka trūnyti per žiemą. Verslininkai jau seka skandinavų pavyzdžiu ir pradėjo ruošti miško atliekas taip, kad jas būtų galima naudoti ir žiemą.

Varėnos rajone pernykščio rugpjūčio škvalo nusiaubtuose miškuose surinktas šakas ir kitas miško atliekas sumanūs verslininkai pradėjo dengti specialia danga, kad šią žaliavą katilinėse būtų galima naudoti ir žiemą.
Verslininkai, žaliavą tiekiantys Varėnos ir kitų šalies miestų katilinėms, kuriose yra biokuro katilai, naują technologiją nusižiūrėjo nuo skandinavų.

Nepraranda energetinės vertės

Moderniu medvežiu dirbantis prieniškis Saulius Marcinkevičius per savaitę į šalikelę iš miško ištraukė apie 740 kubinių metrų įvairių medienos atliekų ir apdengė specialia danga.
Vien šio kiekio užtektų dvi dienas kūrenti Varėnos katilinę.
Tokią darbo patirtį prieš kelerius metus Švedijoje, kur padėjo tvarkyti audros nusiaubtus miškus, sukaupęs vyras nesiskundžia nei darbo sąlygomis, nei atlyginimu.
Šalikelėje sukrautos šakos ir kitos atliekos saugant nuo lietaus ir sniego uždengiamos specialiu trijų sluoksniu tvirtu impregnuotu popieriumi.
Taip sukrautos šalikelėse jos dar ir išdžius, todėl degdamos išskirs daugiau šilumos.
Jas bus galima miške susmulkinti ir vežti į katilines žiemą, todėl pavyks garantuoti stabilų tiekimą visus metus.
Nors šis apsauginis popierius yra brangus, miško atliekos vis tiek kainuos tikrai mažiau nei malkos.
„Tikimės, kad mūsų pavyzdžiu paseks ir kiti biokuro tiekėjai bei urėdijos. Juk Suomijoje šiam kurui sunaudojamos beveik visos atliekos.
O mūsų šalyje daugiau nei 200 katilinių kol kas sukūrena tiktai dešimtadalį medžių šakų, viršūnių, krituolių ar nuolaužų, nors jų miškuose kiekvienais metais susidaro apie 2,5 milijono kubinių metrų.
Jų energetinė vertė galėtų patenkinti pusę centralizuotai tiekiamos šilumos poreikių šalyje”, – kalbėjo vienos didžiausių šalyje medienos prekybos ir miškų valdymo bendrovių „Timbex” komercijos direktorius Rytis Kuliešius.

Naujiena pradžiugino

Sutvarkius pernykščio rugpjūčio škvalo nusiaubtus miškus Varėnos rajone ir ruošiantis mišką atsodinti teko į kelkraščius ištraukti didžiulį kiekį šakų, viršūnių, kelmų, nuolaužų.
„Trejus metus Varėnos katilinė jau kūrena ir miško atliekas. Gerai, kad dabar jas iš miško bus galima vežti ištisus metus.
Pakelėse jau yra sukrauta apie 3000 kubinių metrų šios žaliavos. Netrūksta technikos jas ištraukti iš miško, bet smulkintuvų ir skiedrovežių neturime”, – kalbėjo Glūko girininkijos girininkas Vytas Važgys.
Bendrovės „Varėnos šiluma” direktorius Virginijus Guoga džiaugėsi, kad miško atliekas galės naudoti visus metus.
„Galėtume naudoti beveik vien tik biokurą ir visiškai atsisakyti mazuto, tačiau tam reikia dar vieno modernaus katilo ir kondensacinio dūmų ekonomaizerio.
Esame parengę 7 milijonų litų vertės projektą ir pateikę paraišką Europos Sąjungos paramai gauti.
Tačiau mums teks palaukti, nes pirmenybė teikiama tiems, kurie dar nenaudoja biokuro”, – apgailestavo V.Guoga.

Atliekos taupo medieną

Ne tik Varėnos, bet ir Tauragės, Radviliškio, Šilalės, Birštono, Ignalinos, Utenos ir dar kelių savivaldybių, kur vis didesnė dalis šilumos gaunama deginant biokurą, gyventojai už centralizuotą šildymą moka beveik perpus mažiau nei dujas ar mazutą kūrenančių miestų gyventojai.
Biokurui, kuris yra perpus pigesnis nei dujos, per metus sunaudojama maždaug 3 mln. kubinių metrų medienos.
Kol kas Lietuvoje biokuras sudaro tik penktadalį centralizuotam šildymui naudojamo kuro.
Miško atliekos padeda ne tik taupyti biokurui naudojamas malkas, bet ir stabdo jo kainų augimą.
Daugiau kaip du trečdalius medienos ir jos drožlių sukūrena individualių namų gyventojai ir tik apie 0,8 mln. kubinių metrų – centralizuotos šilumos tiekėjai.

Atsipirktų per trejus metus

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos apskaičiavimu, į biokuro katilines investavus du milijardus litų, dėl perpus pigesnio kuro investicijos atsipirktų per trejus ketverius metus. Per metus už dujas sumokama apie 1,1 milijardo litų. Tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti biokuras kainuotų 450 milijonų litų, kurie, be to, papildytų ir šalies biudžetą per mokesčius.

Išaugusi biokuro gamyba sukurtų apie dešimt tūkstančių naujų darbo vietų.