"Mūsų girios", 2011/09
Prof. habil. dr. ANTANAS Juodvalkis

Ugdomųjų kirtimų apimčių kitimas

Pastaruoju metu dalis miškininkų kalba ir reiškia susirūpinimą dėl mažėjančių ugdomųjų kirtimų apimčių. Akcentuojama, kad dėl to blogėja medynų rūšinė sudėtis, dėl laiku neatliktų ar nepakankamos ugdomųjų kirtimų apimties didėja sausuolių kiekis miškuose, tuo pačiu ir sanitarinių kirtimų apimtys. Ypač aktyviai ir kritiškai šiuo klausimu miškininkų spaudoje ir kitur pasisakė prof. Andrius Kuliešis ir jo kolegos. Šių metų ,,Mūsų girių“ 2-4 nr. buvo jų apžvelgta medynų ugdymo kirtimų dabartinė situacija, išsakytos kritinės pastabos ir pateiktos perspektyvinės šių kirtimų apimtys.
Šie straipsniai paskatino įsitraukti į diskusiją, siekiant plačiau paanalizuoti susidariusios problemos priežastis. Tęsti diskusiją paskatino dar ir ta aplinkybė, kad, iš esmės pritardami minėtą autorių pagrindinėms mintims dėl ugdomųjų kirtimų apimčių mažėjimo, ne visuomet galime pritarti kai kuriems susidariusios problemos vertinimo principams ir pernelyg kategoriškam neigiamam esamos situacijos įvertinimui. Sausa statistikos skaičių kalba be gilesnės priežasčių analizės kartais gali padėti susiformuoti ne visai objektyvioms išvadoms.
Pagrindinės autorių pateiktos išvados susiformavo, remiantis įvairių kirtimų rūšių analize per palyginti trumpą laikotarpį (1996-2009). Pateikti skaičiai iš tikrųjų rodo ryškų ugdomųjų kirtimų apimčių mažėjimą paskutiniajame dešimtmetyje ir sudaro vaizdą, kad tai yra tik paskutiniųjų metų problema.
Manome, kad pilnesniam šios problemos įvertinimui analizę būtina atlikti per žymiai ilgesnį laikotarpį. Tai leistų objektyviau atsakyti į klausimą, kada ir kokiu laipsniu prasidėjo ugdomųjų kirtimų apimčių mažėjimas, kame glūdi šio mažėjimo priežastys, ar esamos ugdomųjų kirtimų apimtys iš tikrųjų labai mažos. Minėtų autorių pasirinktas laikotarpis, tiksliau – jo atskaitos tašku pasirinkti 1996-2000 m., sąlygojo susidaryti gana neigiamam vaizdui apie ugdomųjų kirtimų apimčių mažėjimą paskutiniajame dešimtmetyje. Šalies valstybiniuose miškuose šių kirtimų apimtys 1997-2000 m. buvo vos ne didžiausios per visą šalies miškininkystės laikotarpį. Todėl kitų metų apimčių lyginimas su šiuo laikotarpiu visada duos neigiamą rezultatą. 
Detalesnei kirtimų apimčių kitimo analizei pasirinkome pastarųjų 50-ies metų laikotarpį nuo 1960 m. (duomenys imti iš leidinio ,,Lietuvos miškų metraštis XX amžius”, 2003). Stengdamiesi sumažinti duomenų variaciją konkrečiais metais, šį laikotarpį suskirstėme dešimtmečiais (1 lent.). Pateikti duomenys rodo, kad šį laikotarpį galima padalinti į du periodus. Pirmas – 1961-1980 m., kuomet ugdomųjų kirtimų apimtys Lietuvos miškuose buvo didžiausios. Šiais kirtimais kasmet buvo aprėpiama po 50 tūkst. ha miškų (3,5 proc. bendro valstybinių miškų ploto), iškertama po 550-600 tūkst. m3 likvidinės medienos, ir tai sudarė 21-23 proc. bendro naudojimo medienos tūrio (2 lentelė).
Antrasis periodas prasidėjo XX a. devintajame dešimtmetyje ir tęsiasi iki šių dienų. Būtent šiam laikotarpiui būdingas ženklus ugdomųjų kirtimų apimčių sumažėjmas: 1981-1990 m. jais buvo pagaminama nepilnai 400 tūkst. m3 medienos, t.y. ugdomaisiais kirtimais pagaminta mažiausiai likvidinės medienos per visą pastarųjų 50-ies metų laikotarpį. 1991-2000 m. pagamintos medienos kiekis vėl pakilo iki 500 tūkst m3, o 2001-2009 m. sumažėjo iki 450 tūkst. m3. Taigi, antruoju laikotarpiu vidutiniškai buvo pagaminta apie 450 tūkst. m3 likvidinės medienos (tai sudaro apie 80 proc. 1961-1980 m. gamintos medienos kiekio). Manytume, tai buvo viena iš priežasčių, kad ugdomųjų kirtimų dalis bendrame naudojime nuo 21-23 proc. sumažėjo iki 12-14 proc. (1 lent.).
Dar ryškesnį ugdomųjų kirtimų apimčių sumažėjimą matome, lygindami šiais kirtimais apimtą medynų plotą. 1961-1980 m. laikotarpiu šiais kirtimais kasmet buvo aprėpiama beveik 50 tūkst. ha, o 1981-1990 m. šis plotas sumažėjo iki 30 tūkst. ha, 1991-2000 m. iki 24 tūkst. ha, paskutiniajame dešimtmetyje – vos peršoko 20 tūkst. ha (2 lent.). Taigi, per pastaruosius 30 metų ugdomaisiais kirtimais kasmet buvo aprėpiama tik apie 50 proc. to ploto, kuris buvo 1961-1980 m.
Šių kirtimų apimčių mažėjimo pagal iškertamą tūrį ir aprėpiamą plotą nesutapimas yra sąlygotas kirtimo intensyvumo kitimu. Ugdomųjų kirtimų intensyvumas per visą šį laikotarpį nuolat didėjo (2 lent.). Jei 1961-1970 m. iš 1 ha buvo iškirsta tik 10,8 m3 likvidinės medienos, tai 1971-1980 m. – 12,1 m3, 1981-1990 – 13,1 m3, 1991-2000 – 20,8 m3, paskutiniajame dešimtmetyje – jau net 22,0 m3/ha. Tai leidžia teigti, kad ugdomųjų kirtimų kokybė pastebimai gerėjo. Tam, matyt, didelės įtakos turėjo ir įdiegti konkretūs ugdomųjų kirtimų normatyvai, leidę išvengti subjektyvumo, nustatant kirtimų intensyvumą, supaprastino ir sukonkretino kokybės kontrolę. Žinoma, ugdymo kirtimų kokybę lemia ne vien kirtimo intensyvumas, tačiau šis rodiklis yra vienas iš svarbiausių.

Visas straipsnis: