2012 m. vasario 3 d.
Selemonas Paltanavičius

Žiema ir įprastas šaltis gyvūnams nebaisūs. Kas kita, kai žiema atsiranda staiga, o šaltis per keletą naktų nukrenta prie 30 laipsnių padalos. Žinome, kad pats šalčiausias laikas nuo ankstaus ryto iki priešpiečių, kol saulė teka, kol prašvinta. Toks metas mums labai pavojingas. Kaip šaltį sutinka, kaip į jį reaguoja, nuo jo saugosi ir ginasi laukiniai gyvūnai?

Mūsų krašte likę žiemoti gyvūnai šalčiui pasiruošę. Žvėrių kailiai tankūs, šilti, be to – nerasime nė vieno žinduolio, kuris naktį praleistų atvirumoje, be guolio. Daugelis smulkių žvėrelių neria į olas, voverės snaudžia (kartais net keletą dienų) savo lizduose. Lapės, vilkai dažniausiai guli po eglutėm ar visai atvirai. Stirnos, elniai, pasiruošia paprastus guolius – kanopomis nukapsto sniegą ir gulasi ant plikos žemės. Šernai guolius iškloja nendrėmis, viksvomis, eglišakėmis. Tik briedžiai niekam nesiruošia – gulasi į sniegą ir taip snaudžia. Esant šalčiams, žvėrys nenoriai palieka savo guolius – jiems svarbu saugoti šilumą ir energiją. Todėl neturėtume jų baikštinti, trikdyti.

Paukščių gyvenimas per šalčius sudėtingesnis. Jų žieminis apdaras yra šiltas (paskaičiuota, kad mažučio, keletą gramų sveriančio nykštuko pūkų ir plunknelių žiemą būna tūkstančiai), todėl naktį šakose miegantys paukščiai pašiaušia plunksnas, save apsupa storu apsauginiu sluoksniu. Jis šildo, nepraleidžia šalčio. Nemažai žiemos paukščių šaltomis naktimis miega inkiluose, drevėse, namų palėpėse, kai kas – upių krantuose, po ledo nuolaužom. Miško vištiniai paukščiai – tetervinai ir kurtiniai esant šaltoms giliasniegėms žiemoms nakvoja po sniegu. Tokias jų nakvynės vietas teko surasti Žuvinte.

Tačiau naktis praeina, ir paukščiai turi skubėti ieškoti maisto. Tik ryto speigas ne visada tam palankus, todėl pirmas šviesos valandas kai kas praleidžia ant šakelės, plunksnose slėpdami kojas, pašiauštom plunksnom, saugodami kūno šilumą. Beje, net per didžiausius šalčius ieškoma vietų, kur šviečia saulutė. Ji dar nekaitri, tačiau bent keletu laipsnių sumažina žvarbą.

Ne visi tokius speigus ir šalčius išgyvena. Kai kada ryte galima rasti ant sniego gulinčias sušalusias zyles – vadinasi, joms nebuvo lemta išlikti. Tokiu metu į mūsų rankas patenka šalčio nukamuotų žvėrelių ir paukščių. Ką su jais daryti, kaip padėti?

Jų tikrai nereikia nešti į labai šiltas patalpas – geriau užuovėja ir bent keleto laipsnių šiluma – to tikrai pakaks. Labai praverčia drungnas vanduo, kurio paukščiams galima įpilti į pražiodytą snapelį. To reikia, kad organizmas taptų aktyvus, be to – patekę į jiems nebūdingą aplinką, paukščiai nežinos, kaip elgtis ir patys vandens nesuras. Žvėreliams ir žvėrims trumpam perlaikymui sąlygos tokios pačios – nedidelė šiluma, užuovėja, ramybė, drungnas vanduo, jei galima – maistas. Kai kurie paukščiai greitai atkunta ir įdienojus juos galima išleisti į laisvę. Jų nedera jaukinti, laikyti narvelyje. Jeigu matome, kad gyvūnams reikalinga tolesnė globa, apie juos praneškite veterinarijos specialistams, aplinkosaugininkams ir Gyvūnų globėjų asociacijai. Jie tikrai suteiks kvalifikuotą pagalbą.