Fotografijų albumas „Miškuose prie Baltijos“ yra skirtas 2011 m. – Tarptautiniams miškų metams. Tai pirmas toks tarptautinis projektas, apimantis viso Baltijos jūros regiono valstybių - Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Lenkijos miškus.

Į šio unikalaus fotografijų albumo pristatymą šių metų spalio 5 d. 15 val. Seimo Europos informacijos biure kviečia Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kartu su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu.

Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje susikibę rankomis apglėbėme mūsų jūrą – Baltiją, dabar Jonas Danauskas – spalvotais vaizdais, o prof. Remigijus Ozolinčius – profesionaliu bei subtiliu žodžiu padarė tą patį – dar kartą apglėbė Baltiją. Vartydami fotografijų albumą ir mes bent mintyse apglėbkime mūsų jūrą, pasigrožėkime spalvingais pajūrio gamtovaizdžiais, įsiklausykime į miškų ošimą, pajuskime vėjo šuorų nešamus miškų, smėlynų, uolų ir vandenų kvapus, ir drauge su visomis prie jūros gyvenančiomis tautomis puoselėkime mūsų didžiausią turtą – gintarinę Baltiją.

Dr. Bronius Šablevičius:
„Baltijos pajūrio miškai! Atrodo, niekas iki šiol nemėgino knygoje apžvelgti miškų, išsidriekusių aplink Baltiją – bet tokia mintis kilo fotomenininkui Jonui Danauskui. 2008-2011 metais jis su idėją palaikančiais bendraminčiais keliavo, žvalgėsi ir fotografavo miškus – nuo augalų žiedų slėpininguose žmonių nelankomuose užkampiuose iki didingų aplinkinių panoramų.

Apkeliavę aplink Baltijos jūrą matome, kad Lietuvos miškai yra pačiame „centre“ tarp šiaurės ir pietų miškų. Jie lyg atskaitos taškas, pagrindas, ant kurio stovėdami perprantame savuosius miškus ir kitų šalių miškų gamtą, jos visumą ir ypatybes. Kiekvienos Baltijos šalies miškai turi nepasikartojančių, vis naujai atrandamų savitumų.

Knygoje apie miškus gyvai ir įdomiai pasakoja plačiai žinomas miškininkystės specialistas, daugelio miškininkystės knygų ir mokslinių studijų autorius profesorius Remigijus Ozolinčius. Jis yra keliavęs ne tik Europos, bet ir kitų žemynų miškais, tad jo perteikiamos žinios, faktai ir įspūdžiai patikimi ir sulaikantys dėmesį.

Šio albumo puslapiai – tarsi netiesioginė kelionė Baltijos šalių miškais. Aukštos kokybės ir meninės vertės nuotraukos perteikia ne vien spalvas, bet ir miškų didingumo nuotaiką ir pojūtį, mažųjų gamtos turtų grožį. Daug ko tikriausiai nepastebėtume, skubėdami ir lėkdami pajūrio miškais. Vartydami puslapius įsivaizduokime, kad stovime priešais atsivėrusį vaizdą, lyg patys dalyvautume gyvame žygyje...“

Prof. Remigijus Ozolinčius:
„Nežinau kodėl (gal prisimenu geografijos mokytojos pasakojimus), bet Baltijos jūra man primena atsiklaupusią ir sudėjusią rankas maldai moterį...

Baltijos jūrą supa miškai. Jie skiriasi nuo likusios Europos dalies miškų tiek pagal medynus sudarančių rūšių sudėtį, tiek pagal augaliją bei gyvūniją. Tokius skirtumus lėmė kelios priežastys. Pirma priežastis – ledynai. Iš Europos šiaurinės dalies, kur dabar auga Baltijos miškai, ledynai pasitraukė maždaug prieš 10-12 tūks. metų. Tai reiškia, kad miškai prie Baltijos pagal kilmę yra jaunesni (Pietų Europos miškai egzistuoja daugiau nei 15 tūkst. metų) ir todėl turi mažiau augalų rūšių. Antra priežastis – žmogus, jo ūkinė veikla. Jeigu pirmosios žmonių gyvenvietės Pietryčių Europoje atsirado maždaug prieš 8 tūkst. metų, tai Fenoskandijoje – tik prieš 1,5 tūkst. metų. Todėl šiauriniai Baltijos regionai pasižymi didesniu miškingumu ir stambesniais miškų masyvais.

Šalys prie Baltijos garsios savo miškais ir kitu aspektu. Apie 20 UNESCO Pasaulio gamtos paveldo objektų yra Europoje, iš jų du – Baltijos valstybių miškuose. Tai nepaliesti Komijos miškai Rusijoje bei Belovežo giria Lenkijoje. Bet apie tai ir apie specifinius atskirų šalių miškų ypatumus rasite knygos skyriuose...“

www.gmu.lt