„Mūsų girios“, 2011 / 10
Jūratė Rečiūnienė – Kusienė

„Biokuras – geriausia ir pigiausia alternatyva dideliam gamtinių dujų importui“, – sako Lietuvos biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas.
Energijos gamybos iš biomasės nauda – tai energetinis ir ekologinis saugumas, ekonominė ir socialinė nauda, eksporto – importo balansas bei šalies regioninis vystymasis. Tačiau svarbiausia tai, kad tradicinės energijos gamybos metu į atmosferą išmetami teršalai sudaro didžiąją visų emisijų į atmosferą dalį. Todėl neatsitiktinai visas civilizuotas pasaulis, kuriame – ir Europos sąjungos šalys, vis daugiau dėmesio skiria ekologiško, minimaliai atmosferą teršiančio kuro iš biolioginių žaliavų gamybai ir panaudojimui.
Dabar Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminama 15 proc. visos energijos, tačiau ES direktyva 2009/28/EB įpareigoja Lietuvą iki 2020 m. šį rodiklį padidinti iki 23 proc. Neseniai LR Seimo iniciatyvinė grupė raštu kreipėsi į šalies premjerą Andrių Kubilių, kad jis įvertintų energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių padėtį ir plėtros būtinybę.
Šiame Europos sąjungos ir mūsų šalies kontekste LAMMC Miškų institutas, Lietuvos mokslų akademija ir Žemės ūkio ministerija spalio 4 d. Mokslų akademijoje organizavo konferenciją „Žemės ir miškų ūkis – biomasės energijai“, kurioje dalyvavo šių institucijų, asociacijos „Slėnis Nemunas“, Generalinės miškų urėdijos ir kitų šalies miškų urėdijų, asociacijos „Litbioma“, Lietuvos energetikos instituto atstovai.

Biomasė – „Slėnio Nemunas“ programoje
Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) NEMUNAS direktorius LMA tikrasis narys, prof. Albinas Kusta supažindino su biomasės energetikos sprendimo būdais
„Slėnyje Nemunas“ bei supažindino su šio slėnio vystymosi perspektyvomis.
Numatoma, kad per 10 metų KTPC ir verslo inkubatoriuje įsikurs per 40 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų, veiks 10 Slėnio pagrindu susikūrusių naujų žinioms imlių įmonių, 40 įmonių bus pasinaudojusios inovacijų paramos paslaugomis. Didelis dėmesys bus skiriamas studijų programų kūrimui ir atnaujinimui, mokslininkų ir tyrėjų rengimui pagal neformaliojo švietimo programas, dėstytojų stažuotėms užsienio universitetuose ir mokslo centruose.
UAB „Euromediena“,padėdama plėtoti modernios miškų biotechnologijos mokslinius tyrimus ir juos taikyti biomasės gausinimui, įrengs laboratorijas, kuriose kartu su Aleksandro Stulginskio universitetu ir LAMMC mokslininkais bus atliekami medžių klonavimo bandymai, vykdomas platesnio masto labai našių medžių veislių klonavimas.
Klonuotais sodinukus, paaugintais medelyne, bus apsodinami žemdirbystei nenaudojami žemės plotai.

Pagrindinė problema – įrenginių trūkumas
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas pranešime sakė, jog, pagal Nacionalinį AEI planą, 2020 m. energijos iš kietos biomasės bus gaminama 973 ktne (iš jų: šiaudų galima panaudoti apie 2,4 mln. t/m, kurių energetinis potencialas –apie 840 ktne). Biokuro iš malkinės medienos per metus galima būtų pagaminti 3218000 ktm (565000 tne), medžio pramonės atliekų –1627000 ktm (283000 tne). Miško kirtimo atliekų panaudojame tik 10 proc., todėl būtina miško mobilizavimo finansavimo programa.
Pranešėjas sakė, jog ateityje geras perspektyvas turės gluosnių ir hibridinių drebulių energetinės plantacijos. Šalyje dabar yra apie 170000 ha nenaudojamos žemės, todėl vizija – apsodinti energetinėmis plantacijomis apie 11 000 ha nėra nei labai ambicinga, nei nereali.
Kol kas dar visiškai neįvertintas biomasės iš kelmų potencialas, t.y. 1691900 ktm.
Pagrindinė CŠT sektoriaus problema, anot R. Lapinsko, dėl kurios ypač lėtai plečiamas biomasės naudojimas, – energijos gamybos iš biomasės įrenginių trūkumas. Ir tai galima išspręsti, tik investuojant į naujus galingus (322 MW elektrinės galios) pajėgumus. Siektinas ir galbūt pasiekiamas rezultatas būtų apie 70 proc. centralizuotos šilumos ir dalis elektros energijos iš biomasės.

Biomasės turi būti daug, sąnaudų – mažai
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Zenonas Dabkevičius, skaitydamas kartu suŽydre Kadžiulienė ir Vita Tilvikiene parengtą pranešimą „Žemės ūkio augalų biomasė ir jos panaudojimo perspektyvos“ pabrėžė, jog būtinos sąlygos efektyviam energinių augalų auginimui yra mažos energijos sąnaudos šiai veiklai: augalų auginimui (nekasmetinė sėja, mažai trąšų, paprasta priežiūra); derliaus dorojimui; produkcijos saugojimui; perdirbimui; atliekų utilizavimui.
Perspektyvą turės tik augalai, kurių biomasės derlius bus gausus bei perdirbimui optimali cheminė sudėtis, be to, iš jų turės būti pagaminama santykinai daug energijos.

Biomasė iš kirtimų
LAMMC Miškų instituto mokslininkas dr. Marius Aleinikovas konferencijos dalyviams pateikė tokius duomenis: šalies miškuose yra sukaupta 81,6 proc. visos biomasės, žemės ūkio naudmenose – 9,7 proc., pelkėse – 7,9 proc., vandens telkiniuose – 0,3-0,4 proc.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, kirtavietėse potencialiai susidaro apie 2,5 mln. m³ kirtimo atliekų (šakų, viršūnių, kelmų ir šaknų). Iš jų energijai gaminti dėl biologinės įvairovės užtikrinimo, gamtosauginių reikalavimų ir technologinių eksploatacijos aspektų galima panaudoti tik apie 750 000 m³. 2010 m. valstybės įmonės miškų urėdijos jų pardavė apie 75 000 m3.
Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos projekte planuojama iki 2025 m. padidinti medienos panaudojimo biokurui apimtis iki 500 000 m3. Kiek kirtimo atliekų sugaminama privačiuose miškuose, tiksliai nežinoma, tačiau kiekiai nėra dideli. Jų naudojimą stabdo ekonominiai bei organizaciniai veiksniai.
Kasmet ugdymo kirtimais valstybiniuose miškuose iškertama apie 120 tūkst. m3 nelikvidinės medienos. Panašų kiekį galima iškirsti ir iš privačių miškų. Mediena iš jaunuolynų ugdymo Lietuvoje skiedrų gamybai dėl didelės gamybos savikainos bei ekologinių priežasčių nėra naudojama. Mat, skiedrų gamyba iš jaunuolynų ugdymo yra brangiausia: smulkių medelių iškirtimas bei sukrovimas užima daug laiko, o medienos pagaminama mažai.
Pranešėjas sakė, jog Suomijoje taikomos subsidijos ruošiant skiedras iš smulkių medelių, iškirstų ugdant jaunuolynus.
Kitas biokuro iš medienos šaltinis, pasak M. Aleinikovo, – baltalksnynai. Jų mūsų šalyje yra beveik 130 000 ha, bendras tūris – 20 mln. m3: nuosavybės teisių atstatymui rezervuotuose miškuose – 67 proc., privačiuose – 23 proc., valstybiniuose – 10 proc. viso baltalksnynų tūrio. Potencialių baltalksnynų medienos išteklių, naudotinų medienos kurui, kiekis siekia beveik 8 mln. m3. Šių medžių minimalus kirtimo amžius valstybiniuose III ir IV gr. miškuose – 31 metai, privačiuose – baltalksnynams, blindynams, gluosnynams ir gryniems drebulynams kirtimo amžius IV grupės miškuose nenustatomas.

Potencialus šaltinis – energetinės plantacijos
Energetinėse plantacijose auginami medžiai ir krūmai turi labai gerai prigyti, dauginant vegetatyviniu būdu, produkuoti daug biomasės, ilgai išlaikyti atžėlimo pajėgumą, jauname amžiuje greitai augti, būti atsparūs kenkėjams ir ligoms bei nepalankiems abiotiniams veiksniams, visų pirma, šalnoms.
Europoje plačiausiai energetinių plantacijų veisimui naudojami karklai ir gluosniai (Salix gentis). Labiausiai gamybinėse plantacijose paplitusio karklo žilvičio metinis produktyvumas yra apie 10-12 t/ha sausos biomasės.
Siekiant padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių išteklius, Lietuvoje numatoma auginti greitai augančias drebules plantaciniuose želdiniuose. Jiems įrengti, kaip ir trumpos apyvartos energetiniams želdiniams, teikiama ES parama.
2010 m. Lietuvoje augo apie 800 ha energetinių plantacijų. Siekiama, kad iki 2015 m. šalyje būtų įveista 11,5 tūkst. ha energetinių plantacijų ir iš jų pagaminta 45 000 tne biomasės, o iki 2025 – 17,5 tūkst. ha plantacijų ir iš jų pagaminta 70 000 tne biomasės.

Biomasės ir anglies mišiniai
Tyrimai rodo, kad, anglimi kūrenamų elektrinių pritaikymas biomasės ir anglies mišinių deginimui yra mažiausiai rizikinga, pigiausia ir efektyviausia pasirinktis, ypač tiesioginio mišinių deginimo atveju – tokią išvadą pateikė Eugenijus Perednis, Lietuvos energetikos instituto atstovas. Tiesioginis biomasės mišinių deginimas yra mažiausių investicijų reikalaujantis, paprasčiausias ir dažniausiai taikomas būdas.
Pritaikant veikiančią jėgainę biomasės mišinių deginimui, būtina iš esmės pertvarkyti kuro priėmimo, sandėliavimo, išankstinio paruošimo ir padavimo į katilą sistemas.
Tačiau biomasės mišinių deginimas yra susijęs su padidintu šlakavimosi, šilumos mainų paviršių užteršimo ir korozijos pavojumi, todėl pritaikant veikiančią jėgainę biomasės mišinių deginimui, būtina tinkamai priderinti jėgainės infrastruktūros pakeitimus.

Gluosniai auga kurui ir pynimui
Po pranešimų ir diskusijų antrojoje dalyje konferencijos dalyviai apžiūrėjo Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale įrengtus lauko bandymus. Pirmasis pademonstruotas bandymas – skirtingos žemėnaudos ir renatūralizacijos tyrimas, įrengtas 1995 m., ir akivaizdžiai parodantis, jog Vilniaus krašte dirvožemiai yra nederlingi ir užsiimti tradicine žemdirbyste čia neapsimoka.
Kiti du bandymai – gluosnių (Salix Viminalis L.) auginimas kurui priesmėlio dirvožemyje bei gluosnių (Salix Purpurea L.)auginimas vytelėms.
UAB „Renergija“ atstovas Sigitas Morkūnas pakvietė apžiūrėti jų bendrovės 2010 m. privačioje žemėje įveistą 3 ha plantaciją. Už įveisimą savininkas gavo ES struktūrinių fondų paramą (bendrovė padėjo šią paramą paruošti) – 70 proc. tinkamų finansuoti lėšų, nes plotas yra mažiau palankioje ūkininkauti teritorijoje, be to, savininkas yra jaunasis ūkininkas iki 40-ies metų. Jei atmestume dvi pastarąsias aplinkybes, kompensuojama būtų 50 proc. tinkamų finansuoti lėšų. Be to, ūkininkas kasmet gauna 500 Lt už 1 ha išmokų. Praėjusią žiemą gluosniai buvo nupjauti, dabar jų pirmamečiai ūgliai tinka sodmenims daryti. Ūkininkas, padedamas „Renergijos“ specialistų, tikisi čia išauginti motininę plantaciją. S. Morkūnas trumpai papasakojo, kad bendrovė, veikianti nuo 2005 m., dabar turi įveisusi apie 150 ha energetinių gluosnių plantacijų. Taip pat teikia paslaugas ūkininkams ir kitiems privačios žemės savininkams, konsultuoja dėl ES paramos gluosnių įveisimui gavimo, parduoda sodinukus, pataria žemės įdirbimo klausimais, gali pasodinti ir prižiūrėti plantacijas.
Būtinos dotacijos derliaus nuėmimo mechanizmams. Tačiau auginant energetines plantacijas yra ir problemų. Viena iš jų ta, kad įveisimas – remiamas, o derliaus nuėmimas – ne. Gi mechanizmai plantacijų medžiams nupjauti labai brangūs, rankų darbas – taip pat brangus ir nespartus. Kad ūkininkui ar kitam žemės savininkui, pasisamdžiusiam firmą gluosnių plantacijai įveisti, prižiūrėti ir nupjauti, tai būtų pelninga, būtina parama ne tik plantacijų įveisimui, bet ir nupjovimui. Kai kuriems konferencijos dalyviams kilo klausimas, kodėl valstybė turi remti privačias firmas?
Ir man toks klausimas pradžioje kilo. Bet pasvarsčiusi, ar veisčiau gluosnių plantaciją savo žemėje (ji yra palankiame ūkininkauti regione, o aš nesu jaunoji ūkininkė, todėl galėčiau tikėtis paramos tik 50 proc. tinkamų finansuoti lėšų), nutariau, kad neveisčiau, nes nežinia, kaip vėliau tektų tuos gluosnius nupjauti ir kiek iš to gaučiau pajamų. Tad vietoj žaliavos biokurui kol kas lai auga joje žemės ūkio augalai.

Šaltinis – plyno kirtimo biržės
Pamatyti, kaip smulkinamas iš plyno kirtimo atliekų pagamintas biokuras, kai kurie konferencijos dalyviai turėjo progos pirmą kartą, ir jiems tai paliko įspūdį.
Trakų miškų urėdijos Žeronių girininkijoje atlikus 1 ha plyno kirtimo, iškirsta 275 m3 apvaliosios medienos, pagaminta 50 m3 tinkančios kuro gamybai biomasės. Kaip papasakojo Trakų miškų urėdo pavaduotojas Dainius Taukis ir Žeronių girininkas Alvydas Adomavičius, kirtimo atliekas šioje kirtavietėje sudarė kelmų antžeminės dalys, nuopjovos, susmulkinta pjūvių mediena, viršūnės, šakos, smulkių medžių bei trako medžių ir krūmų stiebai.
Biržė kirsta valksmomis, biomasė ruošta prie valksmų volais ir krūvelėmis. Birželį biomasę su medveže „Valmet“ ištraukė rangovas UAB „Vylida“.
Kirtimo atliekos prieš smulkinimą sandėliuojamos 2-3 mėnesius, kad būtų kaloringesnės. Biomasę nupirko ir tą dieną, kai lankėmės biržėje, ją sava technika smulkino UAB „Bionovus“.
Trakų miškų urėdija pagamina apie 5800 m3 kirtimo atliekų. Dabar yra pagaminta apie 600 m3.
Miškininkų paklausiau, kaip jie vertina galimybę biokurui ruošti jaunuolynų ugdymo atliekas. „Palikime tai ateičiai – imlu darbo, brangu, o produkcijos mažai. Pagrindinis šaltinis biokurui ruošti kol kas yra plyni kirtimai“, – sakė gamybininkai.