Vytautas Ribikauskas, žurnalas “Miškai”

Taip sakydavo seni žmonės Suvalkijos kaime. Dabar šis posakis retai girdimas, nes visi, matyt, tapo labai mokyti. O vis dėlto...Dar sklinda kalbos, kad privačių miškų savininkai blogai šeimininkauja savo miškų valdose. Tiesa, iškyla klausimas, kiek jos pagrįstos. Bet ta pati žmonių išmintas sako, kad dūmų nebūna be laužo. Be jokios abejonės, kad visko pasitaiko. Bet, žinoma, yra ir pavyzdingų miško savininkų, valdančių didelius miškų plotus, iš to pragyvenančių ir puikiai tvarkančių savo miškus. Tačiau šįkart kalbėsime apie didžiają dalį privačių miškų savininkų, kuriems trūksta ir paprasčiausių miškininkystės žinių ir net supratimo, kad reikia siekti tų žinių. O salygos lavintis ir plėsti savo akiratį toje srityje šiuo metu Lietuvoje yra labai palankios. Tereikia parodyti tik truputuką noro ir tam skirti mažumėlę laiko..

Straipsnis publikuojamas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Savininkų daug, žinių mažai

Privačių miškų plotas artėja prie 800 tūkstančių hektarų, o savininkų skaičius – prie ketvirčio milijono. Iš šio didžiulio skaičiaus labai daug savininkų visiškai neprižiūri, netvarko savo smulkių miško plotelių, o dalis gal net nežino, kur yra jų miškai. Apmaudu, tačiau dėl apleistų privačių miškų dažnai kenčia ir valstybinių miškų valdytojų – miškininkų įvaizdis. Paprastas grybautojas, uogautojas ar poilsiautojas, užklydęs į apleisto miško kampelį, juk neranda „faneros“, kaip yra sakęs vienas buvusių Lietuvos vadovų, su užrašu, kam tas miško plotas priklauso. Ir kalti lieka miškininkai, o šį terminą „miškininkai“ kol kas visi supranta vienareikšmiškai – tai miškų urėdijų bei girininkijų darbuotojai. Privačių miškų savininkų miškininkais niekas dar nevadina, žinoma, su retomis išimtimis, kai privatus miškas priklauso valstybiniams miškininkams, dirbantiems ar dirbusiems valstybinėse miškų valdymo struktūrose. Tačiau ar visada privačių miškų savininkai sąmoningai nesitvarko ar tvarkosi netinkamai savo miško valdose, neretai netgi pažeisdami miškų tvarkymo teisinių aktų reikalavimus? Ko gero, dar labai daug miško savininkų tamposi ant savo kuprų tą sunkią neišmokimo, nežinojimo naštą.

Išeitis – miškininkystės kursai

Jeigu tu trečios kartos miestietis, kuriam nuskilo laimė paveldėti prosenelių mišką, ir esi ragavęs tik techninių mokslų, o miške vieną kitą kartą apsilankei atostogų metu, argi žinosi, kaip reikia teisingai mišką prižiūrėti, naudoti, atkurti po kirtimų, stebėti medynų sanitarinę būklę, retinti jaunuolynus ir t. t. Efektyviai veikiančių privačių miškų valdymo ir tvarkymo struktūrų, kurioms patikėjęs savo nedidelę miško valdą būtum ramus ir dar retkarčiais gautum šiokių tokių pajamų už medienos realizavimą, šalyje kolkas nėra. Į kooperatyvus Lietuvos pilietis žvelgia kreivai – matyt, dar nepamiršo kolūkinių kooperatyvų... Tad kas belieka? O lieka griebtis tegul ir labai supaprastintų, labai trumpalaikių miškininkystės mokslų, įvairių organizacijų rengiamų kursų. Tokius mokymus organizuoti Generalinė miškų urėdija yra įpareigojusi visas Lietuvos miškų urėdijas. Žinoma, kursus rengia ir privačių miškų savininkus vienijančios asociacijos, kooperatyvai bei miškų mokymo įstaigos. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, 2009 m. privačių miškų savininkų mokymo kursai nevyko 11-oje, o 2010 m. – tik 5 miškų urėdijose. Iš savo patirties žinau, kad, paskelbus apie kursų organizavimą rajoninėje spaudoje, ne visada susidaro norinčių mokytis miško savininkų grupė. Pavyzdžiui, 2009 m. į Dubravos EMMU rengiamus kursus susirinko tik 6 miškų savininkai. Esant tokiai grupei, tik neefektyviai švaistomas urėdijos specialistų laikas. Todėl dabar Dubravos EMMU, apmokydama miško savininkus, dažniausiai kooperuojasi su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK), įruošia savo miškuose demonstracinius plotus įvairiuose miškų mokslinio tyrimo, gamybiniuose bei rekreaciniuose objektuose. Čia demonstruojami įvairūs miške vykstantys procesai. Panašiai elgiasi ir Kauno miškų urėdija. Pasak KMAIK Miškininkystės informacinio centro sektorių vadovės Kristinos Butkienės, gaudama ES fondų lėšų kolegija aktyviai reiškiasi privačių miškų savininkų mokymo srityje, rengdama kursus netgi nuo Kauno nutolusiuose rajonuose. Šį pavasarį KMAIK kursuose susidarė net 4 klausytojų grupės. K. Butkienė džiaugėsi, kad pusę klausytojų sudarė jauni piliečiai.

Šalies Vyriausybė 2011 m. sausio 17 d. patvirtino Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų pakeitimo projektą, kurio esmė – sudaryti palankesnes sąlygas privačių miškų savininkams tvarkytis savo miškuose, supaprastinant su kirtimais privačiuose miškuose susijusias administracines procedūras, tuo pačiu užtikrinant miškų išsaugojimo ir darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą.
Privačiuose miškuose miško ugdymo (retinimo ir einamaisiais) kirtimais, kuriais iškertami tik nepageidaujami medžiai ir sudaromos sąlygos formuoti geresnį ir produktyvesnį medyną, iškertamos medienos kiekis tesudaro apie 7 proc. per metus iškertamo bendro medienos kiekio. Mokslininkų paskaičiavimais, vardan geresnių miškų ugdymo kirtimais galėtų būti kertama kelis kartus daugiau. Atsižvelgiant į tai ir siekiant sumažinti administracinę naštą miško savininkams, leidimai kirsti mišką ugdymo (retinimo ir einamaisiais) kirtimais pakeisti pranešimais apie ketinimus kirsti mišką. Savininkas, planuojantis vykdyti retinimo ar einamuosius kirtimus, regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai, kurios kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti kirsti miškai, privalo pateikti rašytinį pranešimą apie ketinimus kirsti mišką arba prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamo miško kirtimo išsiųsti jį registruotu laišku. Pranešime apie ketinimus kirsti mišką turi būti nurodytas miško sklypo adresas, kirtimų rūšis, kirstinų medžių rūšys, skaičius, numatomas iškirsti apytikris medienos tūris. Savininkas kirtimus vykdyti galės tuomet, jei per 14 kalendorinių dienų po pranešimo išsiuntimo negaus neigiamo rajono agentūros atsakymo.
Leidimus kirsti mišką einamaisiais ir retinimo kirtimais pakeitus pranešimais apie ketinimus kirsti mišką, privačių miškų savininkams reikės laikytis šiems kirtimams taikomų Miško kirtimų taisyklėse nustatytų reikalavimų: dėl medynų amžiaus, skalsumo ar paliekamo po kirtimų medžių skaičiaus, medžių klasifikavimo, taip pat kirtimo laiko apribojimo ir t.t.
Kitas esminis pakeitimas yra susijęs su miškininkavimu smulkioje valdoje. Sudaryta galimybė paprasčiau (be vidinės miškotvarkos projekto) vykdyti pagrindinius kirtimus smulkiose – iki 3 ha – miško valdose.
Pagal iki pakeitimo galiojusius teisės aktus, privačiame miške esantį brandų medyną, kurio plotas neviršija 3 ha, buvo galima nukirsti iš karto. Be to, visi svarbiausi elementai, būtini įgyvendinant darnaus miškininkavimo principus, kaip Miško kirtimų taisyklėse nustatytas brandos amžius, biržių šliejimo, kirtimo laiko ir kiti reikalavimai pagrindiniams kirtimams, biržių atrėžimo dokumentai, miško atkūrimo projektai, aplinkosauginiai reikalavimai, o taip pat ir privalomas leidimas kirsti mišką – išlieka. Todėl miškotvarkos projektas iki 3 ha dydžio miško valdoms tapo tiesiog pertekliniu ir brangiai kainuojančiu dokumentu. Šis Nuostatų pakeitimas ne tik sumažina administracinių procedūrų skaičių bei padeda sutaupyti savininkams laiko ir lėšų, bet ir neturi praktiškai jokios įtakos pagrindinių plynų ar neplynų miško kirtimų padidėjimui privačiuose miškuose, nekalbant jau apie miškų naikinimą.

Aplinkos ministerijos
Miškų departamento Privačių miškų skyriaus inf.

Realizuojamų augalų sąrašas ir kainos

Vadovaujantis Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui apskaitos tvarka privačių miškų savininkai savo valdose apie abiotinių veiksnių pažeidimus (ligų, kenkėjų, gaisrų pažeistus medžius, vėjavartas bei vėjalaužas) turi per 5 kalendorines dienas pranešti girininkijai ar urėdijai.
Pastebėti pažeidimai bus užfiksuoti Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ar gyvūnų padarytų pažeidimų miškui registracijos žurnale.
Šių įrašų pagrindu miško savininkams urėdijos išduos pažymas dėl stichinės nelaimės pažeisto miško nustatymo fakto.
Savininkai, turėdami šias pažymas, galės pretenduoti į ES paramą stichinių nelaimių pažeistų miškų atkūrimui, jei dėl pažeidimų žuvo ne mažesnis kaip 0,5ha miško plotas.
Dėl paramos miško atkūrimui į Nacionalinės mokėjimo agentūros skyrius reikia kreiptis per tris metus nuo pažeisto miško atsiradimo, todėl miško savininkai dėl reikalingų pažymų į miškų urėdijas galės kreiptis ir vėliau, svarbu, kad Abiotinių veiksnių žurnale būtų laiku užfiksuotas miško pažeidimo faktas.
Naudokites teikiama Europos Sąjungos parama privačių miškų savininkams.

VĮ Panevėžio miškų urėdijoje privačių miškų savininkams teikiamos įvairios paslaugos: nuomojami mechanizmai ir padargai, atliekami medienos ištraukimo, išvežimo darbai, ruošiama dirva miško želdinimui, herbicidais naikinamos atžalos kirtavietėse.
Daugiausia urėdija atlieka dirvos ruošimo su freza darbų miško želdinių atkūrimui ir įveisimui. Miško savinkai konsultuojami apie galimybes pasinaudoti Europos Sąjungos parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones: „ Miškų ekonominės vertės didinimas“, „Miškų infrastruktūros gerinimas“, „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“, „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“.
Dažniausiai privatūs asmenys domisi galimybėmis įveisti mišką ne miško žemės sklypuose - buvusiose dirbamose žemėse, pievose, ar miško aikštėse. Pagal nustatytą tvarką urėdija įvertina ir tvirtina miško želdinimo projektus tokiose žemėse.
Informuojame, kad 2009 m. spalio 27d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-623 pakeisti Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai. Yra svarbių pasikeitimų miško želdinių ir žėlinių dokumentų paruošime.
Miškų urėdijos medelyne auginami įvairūs miško ir dekoratyviniai sodmenys.
Kasmet išauginama iki 1,5 -2 milijonų miško sodmenų, iš kurių 40-45% sudaro lapuočių medžių rūšys. Sodmenys naudojami urėdijos reikmėms – kirtaviečių atkūrimui ir naujų miškų įveisimui, parduodami kaimyninėms urėdijoms, dalį sodmenų eksportuojame į užsienį. Miško savininkams per metus parduodame 300-400 tūkstančių miško sodmenų.
Kviečiame miško, žemių savininkus įsigyti miško ir dekoratyvinių sodmenų, pasinaudoti kitomis VĮ Panevėžio miškų urėdijos teikiamomis paslaugomis.

VĮ Panevėžio miškų urėdijoje (adresas: Savitiškio g. 13) ir visose girininkijose privačių miškų savininkai konsultuojami kiekvieną antradienį nuo 8.00 val. iki 12.00 val. Nemokamos konsultacijos teikiamos :

•Miško atkūrimo klausimais
•Miško įveisimo klausimais
•Miško kirtimo klausimais
•Sanitarinės miško apsaugos klausimais
•Suteikiami miškotvarkos duomenys
Kiekvienais metais VĮ Panevėžio miškų urėdija organizuoja 40 valandų mokymo kursus. Mokymų metu suteikiamos ūkininkavimui miško valdoje žinios. Baigusieji kursus gauna pažymėjimus. Apie rengiamus mokymus informuojama vietinėje spaudoje.


Urėdija atlieka ir įvairias ūkines paslaugas. Dažniausiai miško savininkai naudojasi dirvos ruošimo želdinimui ir kirtaviečių purškimo nuo minkštųjų lapuočių atžalų ir žolių paslaugomis.


VĮ PANEVĖŽIO MIŠKŲ URĖDIJOJE GALIMA ĮSIGYTI SODMENŲ MIŠKUI ĮVEISTI.

Kainos nurodytos be PVM